Louisa Loran – buvusi laivų savininkės „Maersk“ viceprezidentė ir dabartinė „Google“ pasaulinė strateginių transporto ir logistikos sektoriaus direktorė, turinti unikalią perspektyvą dirbti abiejuose pasauliuose. Šešerius metus dirbdama bendrovėje „Maersk“ L. Loran ėjo svarbiausias pareigas – ji prižiūrėjo verslo plėtrą, elektroninę prekybą, skaitmenines platformas, tvarumą, rinkodarą ir klientų įžvalgas.
Vėliau ji persikėlė į „Google“, kur dvejus metus dirbo tiekimo grandinės ir logistikos sprendimų vadove EMEA regione (Europa, Artimieji Rytai ir Afrika). Ši patirtis leido jai įsitikinti, kaip veikia ir sprendžia problemas didelės technologijų įmonės ir kaip tai daro logistikos bendrovės. Šių skirtingų požiūrių ir darbo kultūrų supratimas tampa vis svarbesnis, nes technologijų ir tiekimo grandinės ryšys tampa vis glaudesnis.
Susisiekėme su L. Loran, kad sužinotume jos nuomonę apie tai, kaip įmonės veikia šiose dviejose skirtingose pramonės šakose, ir apie tai, kaip galėtų vystytis jų tarpusavio santykiai.
„Google“ vaidmuo logistikoje ir tiekimo grandinėje
Kalbant apie logistikos ir tiekimo grandinės skaitmeninimą, į galvą ateina tokios sistemos, kaip TMS, WMS, realaus laiko matomumo platformos ir krovinių rinkos. Kyla klausimai – kur prasideda „Google“ vaidmuo? Kaip JAV informacinių technologijų gigantas padeda skaitmeninti šį sektorių? Pasak L. Loran, „Google“ populiarių vartojimo produktų technologijos turi didžiulį tiekimo grandinės ir logistikos potencialą.
„Pavyzdžiui, Google Maps galima lengvai pritaikyti TMS ir logistikos optimizavimui. Tačiau tai ne pabaiga. Tiesą sakant, viskas, ką daro „Google“, yra pagrįsta duomenų apdorojimu ir dirbtinio intelekto naudojimu, kad duomenys būtų visuotinai naudingi. Pavyzdžiui, „Google“ paieškoje, kai vieni žmonės turi ką pasiūlyti, o kiti kažko ieško, „Google“ persiurbia naudotojo užklausos duomenis ir nustato atitinkamus atitikmenis“, – pasakė L. Loran „Trans.INFO“ redakcijai.
Jos teigimu, todėl „Google“ siūlo logistikos klientams dirbti su jų duomenimis.
„Tačiau neapsiribojame vien jų vidaus duomenimis, bet atsižvelgiame ir į jų bendruomenės turimus duomenis. Logistikos pasaulyje daugelis reikalų tradiciškai tvarkomi faksu arba elektroniniais duomenų mainais (EDI). Tačiau šiandien labai svarbu naudoti API, kurios leidžia realiuoju laiku fiksuoti duomenis ir keistis informacija taip, kad tai būtų naudinga visoms šalims“, – pasakė ji.
L. Loran pabrėžė, kad „Google“ deda daug pastangų, kad įsisavintų svarbią visuomenei prieinamą informaciją. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į pastarųjų metų tiekimo grandinių sutrikimus ir trikdžius, dėl kurių susiduriama su pernelyg didelėmis atsargomis.
„Žvelgiant į situaciją iš makroekonominės perspektyvos, yra keli pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos galima nuspėti vartotojų reakciją. Taigi, įsisavindamos duomenis apie tendencijas, įvykius, oro sąlygas ar kitą viešai prieinamą informaciją, tiekimo grandinės ir logistikos įmonės gali priimti geresnius sprendimus. Būtent šie vertingi duomenys daugiausia lemia „Google“ vaidmenį logistikos ir tiekimo grandinės srityje“, – pasakė ji.
Ekspertės teigimu, „Google“ nenori tiesiog siūlyti dar vienos konkuruojančios programos.
„Mūsų tikslas – siūlyti klientams technologiją, kuri leistų jiems sukurti skaidresnę ir efektyvesnę tiekimo grandinę, kurią jie galėtų visiškai kontroliuoti“, – pasakė „Google“ atstovė.
Du skirtingi pasauliai, vienodos problemos
Taigi, kaip galima palyginti technologijų ir logistikos įmonių metodus? Pasak L. Loran, juos galima apibūdinti kaip „du skirtingus pasaulius, kurie sprendžia panašias problemas“. Jos teigimu, logistikos sektorius atspindi daugelį pramonės šakų, nes jame vyrauja hierarchinė vadovavimo struktūra, kurioje sėkmę lemia tikslo aiškumas ir kolektyviniai veiksmai, o tokioms technologijų bendrovėms, kaip „Google“, dalijimasis informacija yra labai naudingas. Dirbusi abiejose aplinkose L. Loran įžvelgia kiekvienos iš jų privalumus ir nemano, kad vienas požiūris yra geresnis už kitą.
„Daugelyje tokio tipo įmonių (logistikos – red. pastaba) natūraliai vyrauja hierarchinė vadovavimo forma, kur kiekvienas žino, ko siekia ir kaip prisideda prie tikslo įgyvendinimo. „Google“ pasaulyje vyrauja kolektyvinis intelekto, kur kryptis yra bendra, o ateitis neaiški, tačiau visada siekiama sukurti kažką vertingo kitiems“, – pasakė ji.
Ekspertės nuomone, pastarojo požiūrio privalumas yra tas, kad jis skatina gerokai daugiau naujovių. Taip yra todėl, kad yra daugiau erdvės idėjoms kurti ir vieni kitų idėjomis remtis. Kita vertus, L. Loran taip pat pripažįsta, kad tradicinių įmonių įsitikinimai ir kryptis turi privalumų.
„Daug laiko praleidžiu diskutuodama su „Google“ kolegomis apie tai, kad technologija gali būti ir puiki, ir nenaudinga, jei jos negalima pritaikyti proceso ar veiklos kontekste. Tuo pat metu kalbuosi su logistikos ir tiekimo grandinės sektoriaus klientais apie tai, kokia didele vertė yra jų darbuotojai ir kaip mes padedame jiems skaitmenizuotis, išnaudoti potencialą ir ieškoti papildomos vertės, kurią iš to galima gauti“, – teigė ji.
Kitas svarbus veiksnys, skiriantis šias dvi pramonės šakas, yra požiūris į produktų kūrimą.
„Google“ mano, kad produktas turi vertę tik tada, kai yra vertingas kitam žmogui. Galima atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus, tačiau naudotojas turi įžvelgti vertę ir būti pasirengęs už ją sumokėti. Tuo tarpu tradicinės įmonės labiau tiki, kad kažkas yra teisinga, ir tada tai parduoda arba perka teisę tai naudoti. Tai kardinaliai priešingi požiūriai“, – pasakė ji.
L. Loran pridūrė, kad „Google“ daugiausia dėmesio skiria vertės teikimui galutiniams vartotojams.
„Manau, kad kiekvienas verslo vadovas gali būti susijęs su tokiu mąstymu ir tikriausiai turėtų atlikti tam tikrą savo pusės vertinimą tokiu pačiu būdu“.
Netradiciniai naudotojo vertės kūrimo keliai
Pateikdama puikiai atspindintį „Google“ požiūrį pavyzdį, L. Loran papasakojo apie situaciją, kai dar būdama nauja darbuotoja ji pirmoji įmonėje pastebėjo, kad dvi komandos dirba prie beveik identiškų projektų. Supažindinusi šias komandas viena su kita ir aptarusi šį klausimą su savo viršininku, grupės toliau dirbo atskirai. Nors kai kuriems toks sprendimas gali atrodyti neracionalus, L. Loran tiksliai paaiškino, kaip į tai žiūri „Google“:
„Tokio sprendimo filosofija yra ta, kad kai ateina laikas priimti optimizavimo sprendimą ir uždaryti vieną iš komandų, mes nežinome, ką ji galėtų pasiekti ir kuri komanda būtų sėkminga. Jei priverstume šias grupes nuolat lyginti užrašus, atsirastų grupinis mąstymas, kuris priverstų komandas judėti panašia ar bent jau numanoma kryptimi. „Google“ stebi, kuriai komandai pasiseks“.
Tačiau ji pripažįsta, kad dėl mažų maržų, kuriomis naudojasi kai kurios įmonės, didėja optimizavimo poreikis, todėl sunku priimti pirmiau aprašytą sprendimą. Tačiau ji mano, kad atviras požiūris gali būti taikomas visų tipų įmonėms.
„Reikia suteikti žmonėms daugiau savarankiškumo formuoti savo mąstymą taip, kad jis taptų vertingas kam nors kitam“, – sakė ji.
Ar logistikos įmonės dabar turėtų vadintis technologijų įmonėmis?
Didėjantis logistikos ir tiekimo grandinių skaitmeninimas skatina šio sektoriaus įmones ieškoti talentingų kūrėjų. Kai kurios įmonės naudoja darbdavio prekės ženklo kūrimo strategiją, kad reklamuotų savo siūlomą darbo aplinką. Kaip pavyzdį galima paminėti 2021 m. bendrovės „Maersk“ programinės įrangos inžinerijos vyresniojo vadovo ir prognozavimo direktoriaus Søreno Vindo pareiškimą, kad „Maersk“ iš esmės yra technologijų bendrovė. Vienas iš kapitonų užginčijo šį teiginį socialinėje žiniasklaidoje, pabrėždamas jūrininkų svarbą.
Kyla natūralus klausimas, ar pasaulinės logistikos milžinės gali save laikyti technologijų bendrovėmis? L. Loran pripažino, kad ši diskusija, nors, jos nuomone, yra šiek tiek juokinga, nėra nauja ir vyksta jau seniai.
„Grįžkime į tuos laikus, kai žmonės pradėjo naudoti skaičiuotuvus ir nešiojamuosius kompiuterius. Įmonės dėl to staiga netapo skaitmeninėmis įmonėmis. Mano nuomone, sakyti, kad kažkokia įmonė yra susijusi su logistika, ekspedijavimu ar technologijomis, yra pernelyg supaprastinta“, – sakė ji.
Atrodo, kad šiuo atveju svarbiausia yra tinkamas bendravimas tiek viduje, tiek išorėje. L. Loran supranta, kad reikia pranešti rinkai apie tam tikrus įmonės veiklos aspektus, kaip pirmiau minėtu atveju. Tačiau tai darant svarbu, kad visos įmonės grupės suprastų, kaip papildomas dėmesys technologijoms pagerins logistikos operacijas.
„Tikrovėje yra dvi labai skirtingos auditorijos, todėl reikia įrodyti, kad dėmesys technologijoms duoda naudos tiems, kurie valdo krovinių judėjimą veiklos srityje, – pabrėžė „Google“ atstovė.
„Nepažįstu nė vieno jūreivio, kuris neįvertintų to, ką inžinerija padarė jų kasdieniame darbe. Dabar jiems tereikia suprasti, kaip duomenų inžinerija padeda jų darbui, ir tada jie tikrai džiaugsis, kad jų darbdavys plačiai naudojasi technologijų pažanga. Todėl reikia viską vertinti atsižvelgiant į kontekstą“, – pridūrė ji.
Technologiniai sprendimai: nuosavi ar svetimi?
Logistikos bendrovėms plečiant savo technologijų padalinius, kyla klausimas, kokiais atvejais jos turėtų rinktis kurti savo sprendimus. Daugelyje pasaulinių logistikos įmonių plečiantis technologijų skyriams, teoriškai didėja jų galimybės kurti tokias priemones.
Tačiau kyla dilema, kada tokios įmonės turėtų sutelkti dėmesį į nuosavų sprendimų kūrimą, o kada naudotis išorės paslaugų teikėjų siūlomais sprendimais. L. Loran šį klausimą apibūdina kaip „strateginį ir filosofinį“. Ji aiškina, kad daugelis logistikos įmonių išaugo kontroliuodamos tinklus, prekes ar kitus su tiekimo grandinėmis susijusius elementus.
Ji mano, kad tai labai panašu į kelią, kurį įmonės nuėjo nuo poreikio turėti nuosavus duomenų centrus iki supratimo, kad joms geriau pasikliauti specialistais.
„Būna situacijų, kai norime pasikliauti kitų patirtimi, remtis jų supratimu apie procesus ir stebėti, kaip jie juos įdiegė į sistemą. Kita vertus, jei kažkas yra mūsų pagrindinė intelektinė nuosavybė, tuomet prasminga tai kurti patiems“, – sakė ji interviu „Trans.INFO“.
Vis dėlto, kad ir koks kelias būtų pasirinktas, visuomet kyla rizika.
„Jei viską kursite patys, gali tekti prarasti galimybę naudotis kitų šios ekosistemos dalyvių ir pirmaujančių technologijų rinkos dalyvių įdiegtomis naujovėmis. Vietoj to, pasirinkdami pirkti programas, pasmerkiame save priklausomybei nuo tiekėjo. Būtent šis tiekėjas lems mūsų ateitį“, – pripažino ji.
Priimant strateginius sprendimus šioje srityje, pirmiausia reikia nustatyti pagrindinius elementus, kurie išskiria verslą, ir į juos sutelkti dėmesį kuriant naujus sprendimus, o kuriant naujoves ir bendradarbiaujant su partneriais pasikliauti partneriais, kad būtų galima tobulinti kitas sritis. Svarbu, kad tai darant visa veikla būtų fiksuojama duomenų pavidalu. Taip įmonė ne tik ugdys savo darbuotojų įgūdžius, bet ir sukurs duomenimis paremtą kapitalą.
Svarstydama šį klausimą L. Loran taip pat atkreipia dėmesį į didelius skirtumus tarp pagrindinio turto optimizavimo ir skaitmeninių produktų kūrimo.
Netgi įmonėse, kuriose dirba didelės komandos, kurios teoriškai turėtų gebėti kurti savo vidaus sprendimus, jei trūksta vadovų, suteikiančių šioms komandoms savarankiškumo, darbas ir ištekliai nueina perniek. Taip pat kyla darbuotojų nepasitenkinimo rizika.
Ji pabrėžia, kad idealiausias būdas – strategiškai suprasti, kur įmonė nori išsiskirti, investuoti ir kurti. Vadovai taip pat turi sudaryti sąlygas savo komandoms aktyviai dalyvauti šiame procese.
Technologijų milžinai ir gamyba
Kalbant apie tai, kaip logistikos įmonės tampa technologijų įmonėmis, taip pat verta apsvarstyti galimybę pakeisti šiuos vaidmenis. Ar technologijų milžinės galėtų, pavyzdžiui, perimti savo automatizavimo technologijas ir sujungti jas su savo sunkvežimių gamybos padaliniais? Atsižvelgiant į didėjančią elektrinių sunkvežimių paklausą ir naujų gamintojų, tokių kaip „Nikola“, „Tesla“ ir „Volta“, atsiradimą, tai nėra neįmanomas scenarijus.
Tačiau, pasak jos, klaidinga manyti, kad technologijų įmonės sieks bendradarbiauti su gamybos sektoriumi. Ji mano, kad tokie atvejai yra reti.
„Daug technologijų įmonių buvo sukurta tam, kad kiti galėtų pasiekti savo tikslus. Galiu kalbėti bent „Google“ vardu – manome, kad, pavyzdžiui, automobilių gamybos srityje kitų bendrovių kompetencija yra daug didesnė nei mūsų, todėl natūralu, kad joms seksis geriau nei mums. Tačiau mes galime padėti automobilių gamintojams suprasti dėsnius, optimizuoti algoritmus ir taip pagerinti jų veiklą“, – „Trans.INFO“ sakė L. Loran.
Aptardama šį klausimą, ji taip pat pastebėjo, kad vadovai keičia savo verslo modelius, perduodami gamybą tiems, kurie tai daro geriau.
„Matome, kad daugelyje pramonės šakų, pavyzdžiui, farmacijos, įmonės kuria naujoviškus produktus, tačiau neturi reikiamų gamybos pajėgumų. Todėl jos daugiausia dėmesio skiria inovacijų kūrimui, o gamybą perduoda kitiems. Todėl jų tikslas – turėti mažesnę dalį, bet didesnį pyragą. Būtent tai ir bus pagrindinis veiksnys, lemiantis šio reiškinio mastą“, – sakė ji.
Logistikos, tiekimo grandinės ir technologijų pasauliams vis labiau persipinant, tampa vis svarbiau suprasti abiejose pusėse dirbančių žmonių motyvaciją. Todėl ateinančiais dinamiško augimo metais bus labai svarbu gerai suprasti šias sritis, kurias palaikys tarpsektorinis bendradarbiavimas.